Lietuvių studentų antplūdis į Jungtinės Karalystės (JK) universitetus mąžta – šįmet čia įstojo 34 proc. mažiau jaunuolių nei pernai. Specialistai tai aiškina JK pabrangusiu mokesčiu už studijas ir kitų šalių konkurencija – lietuviai pamėgo mokytis Olandijoje ir Danijoje.

Priėmimo į universitetus ir koledžus tarnybos UCAS duomenys rodo, kad šįmet mokslus JK aukštosiose pradės 1160 studentų. Tai – 33,9 proc. mažiau nei praėjusiais metais, kada į JK įstojo 1755 studentai.

Nors ir daugelyje kitų šalių fiksuotas į JK stojančių studentų skaičiaus mažėjimas, tarp Lietuvos studentų mažėjimas buvo dramatiškiausias. Iš viso šįmet į JK aukštąsias įstojo 4,5 proc. mažiau studentų iš užsienio.

Studijos brango triskart

Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė mato keletą priežasčių, kodėl šįmet gerokai mažiau įstojusių į JK universitetus.

Pasak Ž. Savickienės, kasmet Lietuvoje mažėja baigiančių vidurines mokyklas ir ši tendencija tęsis dar keletą metų. Todėl natūralu, kad abiturientų, gebančių studijuoti aukštojoje, skaičius mažėja, o konkurencija tarp Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų dėl studentų vis labiau aštrėja.

„Be abejo, tai lėmė ir mokslo kainos Didžiojoje Britanijoje kilimas. Istoriškai nematyta, kad kaina išaugtų tris kartus – iki 9000 svarų sterlingų per metus. Studentus gąsdina ne tik drastiškai padidėjusi kaina, bet ir tai, kaip studentiškos paskolos veikia Lietuvoje“, – aiškina Ž. Savickienė.

Pasak jos, lietuviams dažnai nesuvokiama, kad Anglija kitos Europos Sąjungos šalies piliečiui gali skirti beprocentę paskolą, ją išskaičiuotų tik iš tos atlyginimo dalies, kuri viršija pragyvenimui būtiną minimumą, o jei žmogaus atlyginimas išliktų mažas, po kelių dešimčių metų paskola būtų anuliuota. Su Lietuviškomis studentų paskolomis nėra taip paprasta.

Olandai remia dirbančius studentus

Žaneta Savickienė

Žaneta Savickienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Ž. Savickienės teigimu, Didžioji Britanija susiduria ir su kitų šalių konkurencija. „Labai rimta ir galinga konkurentė Olandija. Tai šalis kontinentinėje Europos dalyje, kuri turi daugiausia studijų programų anglų kalba. Studijos, palyginus su Lietuva, santykinai nebrangios – metų bakalauro ar magistro studijų kaina nesiekia 2000 eurų“, – dėsto pašnekovė.

Pasak jos, Olandijos Vyriausybė ypač palaiko dirbančius studentus. Žmogus gauna ne tik atlyginimą už nustatytą išdirbtų valandų minimumą, bet ir apie 250 eurų valstybės paramą . „O jei studento šeimos pajamos nesiekia Olandijos šeimos pajamų vidurkio, skiriama dar ir socialinė parama, kuri yra apie 250 eurų. Taigi žmogus gauna algą ir valstybė jam dar duoda per 500 eurų per mėnesį. Tai visiškai realistinės pajamos mūsų mažų pajamų šalies jaunuoliams mokytis ir išsilaikyti Olandijoje“, – sako Ž. Savickienė.

Studijų užsienyje informacijos centro direktorė atkreipia dėmesį ir į Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų įvaizdį.

„Ne kokią paslaugą Didžiosios Britanijos aukštajam mokslui padarė studijuoti į užsienį siunčiančios agentūros, kurios Lietuvoje atstovauja ir pardavinėja studijas antraeiliuose ar trečio lygio kolegijose ir universitetuose. Agentūros atstovauja universitetų interesams, kurių pagrindinis tikslas – pagauti kuo daugiau galvų. Niekas nesigilina į būsimo studento pasiekimus ir tikslus, kaip daro akademiniai konsultantai, bet siunčia į tą aukštąją mokyklą, su kuria turi kontraktą ir gauna atlygį už kiekvieną įstojusį. O ar tinka tas universitetas ir studijų programa studentui ?“ – klausia Ž. Savickienė.

Ž. Savickienės teigimu, minėtos agentūros geriausius mūsų mokinius dažnai įtaiso į universitetą, kurio pavadinimas lietuvio ausiai skamba gerai, tačiau realiai universitetas yra antrarūšis ir keliami reikalavimai studentui yra maži. „Žinia sklinda, ir tada ima atrodyti, kad Didžiojoje Britanijoje iš viso mokytis nereikia, arba viena ranka gali mokytis, kita – tvoras žaliai dažyti“, – ironizavo pašnekovė.

Pamėgo kitas šalis

Rytis Jurkėnas

Rytis Jurkėnas
© “Londono žinios”

„Turbūt pagrindinė priežastis – atsidariusios kitos šalys. Pastebime, kad daugiau jaunuolių stoja į Daniją, Olandiją – studentų skaičius šiose šalyse ūgtelėjo gerokai. Gali būti, kad šiek tiek lėmė ir kainų pasikeitimas Anglijoje. Tačiau nors mokslas pabrango, realiai už jį mokėti nereikia – čia veikia pilna paskolų sistema“, – teigia edukacinės bendrovės „Kalba.Lt“ vadovas Rytis Jurkėnas.

Nors studentų iš Lietuvos JK mažėja, ši šalis vis tiek išlieka populiariausia – niekur kitur nesiūloma tiek įvairių studijų programų anglų kalba. Jų skaičiuojama apie 40 tūkst. Pašnekovo teigimu, šįmet išsiplėtė abiturientų geografija – pavyzdžiui, nemažai išvyko studijuoti į Italiją.

Pašnekovas teigė pastebintis, kad studentai universitetą renkasi ne pagal studijų kainą – pigumas nėra prioritetas. Studijos JK aukštosiose kainuoja 6000-9000 svarų sterlingų per metus.

R. Jurkėnas mano, kad veržimosi studijuoti į užsienį pikas arba jau pasiektas, arba esame arti jo. Kita vertus, sako jis, kasmet mažėja abiturientų skaičius ir artimiausių metų prognozės dramatiškos.

DELFI

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here