Sausio 2 dieną “Aftenposten” išspausdintas Jono Hustandso straipnis sukėlė diskusijas apie tai, kas yra Norvegijos kultūra. Komentatoriai, profesoriai ir ekspertai įsitraukė į polemiką, kad apibrėžtų terminą “Norvegijos kultūra”.

Vakar “Aftenposten” pradėjo apklausą, kurioje skaitytojai buvo kviečiami apibūdinti Norvegijos kultūrą ir balsuoti už pateiktus variantus. Po dviejų valandų balsavimo pagrindinis  penketukas atrodo taip:

  • Gryno oro žmonės – norvegai puikiai jaučiasi gamtoje, todėl dažnai  pasirenka pasivaikščojimus miške ar kalnuose.
  • Vikingai ir troliai – mitai ir istorijos, suformavusios šiandieninę bendruomenę.
  • Norvegijos nacionalinė diena (gegužės 17-oji) – ši svarbi istorinė data reprezentuoja jų kultūrą.
  • Ksenofobija – čia, toli šiaurėje, bėgama nuo visko, kas yra nauja.
  • Socialinė demokratija – norvegiškasis modelis suformavo tokią Norvegiją, kokią mes matome šiandien.

 

Jaunimas yra linkęs keistis
Jono Hustandso pranešimas, kuris pratęsia  Christiano Tybring-Gjedde (Norvegijos progreso partija) pateiktą klausimą “Kas yra Norvegijos kultūra?” musulmonų kilmės Norvegijos kultūros ministrei Hadia Tajik (Darbo partija), pradžios tašku ima būtinybę apsaugoti Norvegijos kultūrą. Statistikos biuro Ipsos MMI atliktas tyrimas parodo, kad norvegai yra linkę labiau priimti pokyčius nei  ankščiau.

“Vystymasis rodo, kad einama pasikeitimų kryptymi, nors pastarajį dešimtmetį būta kelių didelių pauzių. Tai reiškia, kad jaunoji karta galvojo panašiai kaip senoji.  Kaip žinoma senoji karta yra mažiau pasiryžę pokyčiams nei jaunimas. Iš 2011 metų statistikos duomenų matome didelį pasikeitimą, kuris parodo, kad  esame atviresni pokyčiams” – teigia Ipsos MMI direktorius Erik Dalen.

Didesni materialistai?

Moralinių vertybių kaita Norvegijoje jau seniai parodė, kad gyventojų esama daugiau materialistais. Nuo 1985-ųjų ir visą devintąjį dešimtmetį buvo pastebimi ženklai, parodantys tautos polinkį į materializmą, o ne į idealizmą. Nuo 2003 metų norvegai pasuko  idealizmo link.

Sociologas Ottar Hellevik pažymi, kad jaunimas nuspręs ar moralinių vertybių kaita vystysis toliau :

–  Tam turi reikšmės, kiek patenkinti ir laimingi jaučiasi jauni žmonės savo šalyje, kaip vertina  aplinkos apsaugos ir skurdo pasaulyje klausimus. Garsi socialinių mokslų teorija pabrėžia, kad fiziškai ir materialiai saugi paauglystė veda link to, kad jaunimas labiau domėsis savirealizacija ir dalyvavimu visuomeninėje veikloje.

 

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here