Nuostabi ir viliojanti Norvegijos gamta gali dovanoti neužmirštamų potyrių, jei tik mokėsime tinkamai pasiruošti išvykai. Todėl pirmiausia reikia susiplanuoti, turėti tinkamą aprangą bei priemones, bei žinoti, kaip keliauti saugiai. Visa tai bus aptariama straipsnių serijoje.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į keliautojo atmintinę. Joje išdėstytos pagrindinės sąlygos, būtinos keliaujant gamtoje:

1.     Niekada neišsiruošk į ilgą kelionę, jei trūksta patirties ir fizinio pasirengimo.

Tu niekada negali žinoti, ko gali prireikti ilgame žygyje, ypač jei oro sąlygos staiga pasikeičia. Geriausias būdas įgauti patirties dalyvaujant išvykose su patyrusiais žmonėmis, kolegomis arba kartu su vietos turizmo grupėmis. Būtina atsižvelgti į fizinę ir psichinę formą, motyvaciją. Jei trūksta patirties keliaujant ir neišmanant svarbiausių kelionėms dalykų, geriau tuomet atidėti kelių dienų ar savaitės trukmės žygį ir eiti į vienos dienos žygius. Tuomet galima įvertinti savo fizinę formą, energiją ir išmokti atpažinti būtiniausius poreikius. Tai padeda tinkamai susiplanuoti, pasiimti būtiniausius daiktus. Geriau įsidėti truputį daugiau nei kad per mažai. Gal reikia papildomų drabužių? Kokių priemonių reikia? Kiek maisto ir vandens reikia? Koks kelionės maršrutas? Ar statu, ar vietovė šlapia, ar akmenuota? Kiek laiko gali tekti sugaišti? Kur bus galima sustoti?

Iš autorės asmeninio archyvo
Iš autorės asmeninio archyvo

2.     Pranešk artimiesiems ar draugams, kur ketini keliauti.

Būtina informuoti artimuosius ar draugus apie kelionės tikslą, maršrutą ir kiek laiko ketinama praleisti kelionėje, kad įvykus nelaimei, gelbėjimo tarnybos galėtų greitai tave surasti. Geriau susitarti, kad griši vakare, nei kad konkrečiai 18 val., nes  pakeliui užtrukus, artimieji gali sunerimti ir pasiskubinti pranešti gelbėjimo tarnyboms. Gerai informuoti artimuosius, jei pakeičiami kelionės planai. Taip pat būtina atminti, kad daugelyje vietų prastas arba negalimas mobilusis ryšys. Arba nusilpus telefono baterijai prarandama galimybė susisiekti su artimaisiais. Pakeliui susitikus su keliautojais, keliaujančiais ta pačia kryptimi, galima su jais susitarti, informuoti apie kelionės tikslą ir įspėti juos sureaguoti, jei nepasirodytum. Jei keliaujama nuo kalnų namelio iki kito, galima palikti žinutes ir kelionės tikslą/maršrutą, taip kad prireikus gelbėjimo tarnyboms būtų lengva surasti.

Iš autorės asmeninio archyvo
Iš autorės asmeninio archyvo

3.     Atsižvelk į oro sąlygas ir oro pranešimus.

Oro pranešimus galima pasitikrinti šiose svetainėse:

Patikrinus šiose svetainėse orų informaciją, dažnai galima pamatyti neatitikimus. Niekada nepasitikėk žiniomis apie gerą orą, nes šioje šalyje orai greitai keičiasi ir dėl to keliaujant būtina pasiruošti blogesnėms oro sąlygoms. Jei pranešama apie prastas oro sąlygas, būtina turėti galvoje, kad gali būti dar prastesnis oras nei kad pranešama. Kalnuose dažnai pasitaiko netikėtos ir staigios orų permainos. Atkreipk dėmesį į perkūniją ir žaibavimą. Esant ant kalno viršūnės ar atviros aukštos vietos, atsiranda rizika nukentėti nuo žaibo. Jei audra užklupo lauke, negalima slėptis po aukštais pavieniais medžiais, būti atvirose aukštose vietose. Geriausia kaip įmanoma greičiau lipti žemyn, o jei nespėjama, tuomet pasislėpti krūmuose, atsitūpti nuokalnėse. Patariama tikrinti orų prognozę prieš išvykstant į žygį ir pakeliui lipant į kalnus.

4.     Klausyk patyrusiųjų keliautojų patarimų.

Vietiniai žmonės gali padėti suteikti naudingos informacijos apie vietovę, maršruto pasirinkimą, kalnų namelius, įspėti apie pavojingas vietas, ar gyvūnus, nuošliaužų pavojų, bei paminėti kitas kelionės detales, duoti patarimų ar nubraižyti įdomius alternatyvius maršrutus. Norvegai lengvai ir mielai bendrauja su nepažįstamais sutiktais keliautojais ir suteikia informacijos, todėl nereikia gėdytis pasisveikinti ir jų paklausti.

Iš autorės asmeninio archyvo
Iš autorės asmeninio archyvo

5.     Būk pasiruošęs netikėtoms oro permainoms einant ir į trumpas išvykas.Visada turėk kuprinę, vandens, papildomų drabužių ir būtinų priemonių keliavimui.

Oras gali keistis staigiai, tačiau ir temperatūra keičiasi lipant į kalnus. Jei papėdėje gali būti malonus vasaros oras, tai užlipus ant kalno gali pūsti šaltas stiprus vėjas, jog be aprangos gali būti neįmanoma išbūti nors kelių minučių. Būtina turėti omeny, jog galimi žemi rūko debesys, bloginantys matomumą ir atnešantys žemą temperatūrą.  Todėl būtina rengtis taip,kad išliktum sausas ir nesušalęs. Vėjui ir vandeniui atsparūs išoriniai drabužiai, solidūs batai, kuprinėje- kepurė ir pirštinės. Judant intensyviai kūnas suprakaituoja, drabužiai permirksta prakaitu, o sustojus pailsėti, greitai atvėstama. Į tai reikia atsižvelgti renkantis tinkamus drabužius.

Jei išvyka iki poros valandų, užtenka turėti su savimi nedidelę kurpinėlę arba per klubus susijuosiamą diržą su kišene ir vieta vandens buteliukui. Ilgesniam nei dviejų valandų žygiui būtina pasiimti kuprinę iki 50L, o jei planuojama nakvynė pakeliui, prireiks  daugiau talpos kuprinėje.

 

Iš autorės asmeninio archyvo
Iš autorės asmeninio archyvo

6.     Turėk žemėlapį ir kompasą.

Išsiruošiant į ilgas išvykas į kalnus, būtina turėti su savimi žemėlapį ir kompasą, kad užklupus netikėtoms oro permainoms, rūkui, būtų galima susiorientuoti bei surasti maršrutą. Todėl patartina įprasti naudotis žemėlapiu einant į trumpas išvykas, kad prireikus nebereikėtų gaišti laiko studijuojant žemėlapį. GPS aparatai yra naudingi pagalbininkai, tačiau reikia atminti, kad ypač naujausi jų variantai naudoja be galo daug energijos. Todėl patartina įsidėti papildomai tiek elementų, kiek kartų gali išsieikvoti kelionės metu.

7.     Niekada neik vienas.

Gamta yra nenuspėjama ir dėl to kelionėje gali lengvai keistis oro sąlygos, įvykti nenumatyti nelaimingi atsitikimai. Ėjimas kartu su kitu žmogumi ne tik suteikia malonų bendravimą, bet ir garantuoja didesnį saugumą. Susižeidus, įkandus gyvatei, nukritus ar staiga susirgus, sušalus ir nesulaukus pagalbos pasekmės gali būti tragiškos. Keturkojai draugai neįskaitomi į keliautojo draugiją, net jei eini su šunimi ar joji ant arklio. Savaime aišku, ištikus nelaimei ir nesant galimybių pasinaudoti mobiliuoju ryšiu, tenka sužeistąjį saugiai palikti vieną ir vienam eiti surasti pagalbos.

Iš autorės asmeninio archyvo
Iš autorės asmeninio archyvo

8.     Niekada ne gėda apsisukti atgal ir grįžti. Daryk tai laiku.

Dėl staigiai blogėjančio oro gali tapti sunku pasiekti kelionės tikslą. Tuomet gali prireikti apsisukti ir grįžti arba ieškoti netoliese užuovėjos. Tai neturi būti gėda, tačiau logiška veltui nerizikuoti savo ir artimųjų/draugų sveikata ar gyvybe. Užklupus blogoms oro sąlygoms gali tapti nebeįmanoma rasti kelio ir taip kelti pavojų gelbėjimo tarnybų žmonėms, kurie bando rizikuoti, kad išgelbėtų pasiklydusįjį. Matant, kad oro sąlygos greitai prastėja, būtina kaip įmanoma greičiau apsisukti, grįžti atgal, leistis nuo kalno ar grįžti į kalnų namelį, ieškoti kitos užuovėjos, išrausti sniege urvą (aišku, turint su savimi reikalingus daiktus). Užuovėjos gali tekti ieškoti, jei nebėra jėgų grįžti atgal.

9.     Neišeikvok paskutinius energijos likučius.

Einant į žygius, būtina stebėti save ir neišnaudoti paskutinių energijos likučių. Jei nebėra jėgų grįžti ar pasiekti žygio tikslą, tuomet gali būti būtina sustoti arba ieškoti artimiausios užuovėjos. Būtina apskaičiuoti ir įvertinti maršrutą, nes esant stipriam vėjui, galima greičiau pavargti ir tuomet reikėtų iš anksto numatyti galimus sustojimus poilsiui ar nakvynės vietą. Prastai pasirinkti maisto produktai gali papildomai atimti energijos. Išvykoje būtina pasiimti daug maistinės energijos, kaloringus produktus ir gėrimus. Jei jaučiamas silpnumas, energijos stoka, gali būti, kad organizmui nepakanka maisto ir skysčių, be to reikalingas poilsis prieš visiškai nuvargstant.

Iš autorės asmeninio archyvo
Iš autorės asmeninio archyvo

Beveik 90% Norvegijos gamtos sudaro kalnai ir miškai. Todėl gamtą mylintys žmonės turi puikias galimybes pailsėti, pasisemti energijos bei naujų įspūdžių keliaujant po visą kraštą. Todėl šios keliautojo taisyklės yra privalomos kiekvienam, siekiant saugios ir geros kelionės.

Kitą kartą aptarsime kaip suplanuoti kelionę, ką pasiimti su savimi, kokius maisto produktus įsidėti, ką apsirengti ir dar daug kitos naudingos informacijos, kuri gali padėti pasiruošti artėjančiam šiltajam sezonui.

Inga Baltaduonytė

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here