Norvegijos lietuvių bendrijos atstovai susitiko su Norvegijos kriminalinės policijos atstovais: strategijos ir analizės skyriaus vadove Trine Nuland ir tyrėjais, dirbančiais su užsieniečių organizuotu nusikalstamumu.

Susitikimas su Norvegijos kriminaline policija buvo surengtas po Norvegijos lietuvių bendruomenės protesto, paskelbto dienraštyje “Dagbladet” 2012 m. spalio 23 d.

Jame Norvegijos lietuviai reiškė nepasitenkinimą dėl dienraštyje “Dagbladet” skelbiamų neigiamų straipsnių.

“Didžioji dauguma lietuvių, esančių Norvegijoje, gerbia Norvegijos įstatymus ir garbingai gyvena šioje šalyje. Mes labai apgailestaujame, kad dėmesys nuolat telkiamas tik ties nedidele grupe lietuvių, ir tokiu būdu sukuriamas neigiamas ir neteisingas įspūdis apie visą mūsų tautą”, – rašė Norvegijos lietuvių bendrija savo protesto laiške.

Po šio laiško paskelbimo kriminalinė Norvegijos policija susisiekė su Norvegijos lietuvių bendrija ir pakvietė į susitikimą. Susitikimo metu buvo kalbama apie lietuvių migraciją į Norvegijos visuomenę, apie tai, kodėl susiformuoja lietuviškos marginalinės aplinkos, kokie būdai padėtų integruoti lietuvius, supažindinti juos su Norvegijos vertybėmis, skleisti teisingą informaciją, mažinti segregaciją. Buvo kalbama apie lietuvių ir norvegų kultūrinius skirtumus, smurto artimoje aplinkoje paplitimą ir kitas problemas, su kuriomis susiduria migrantai.

Nuo 2009 metų, kai nebeliko apribojimų atvykti Norvegiją, sienų kontrolės ir atpigo lėktuvo bilietai, lietuviai itin gausiai ėmė vykti į Norvegiją. Daugelis jų – neturėdami konkretaus plano, pasitikėdami klaidinga informacija ir puoselėdami nerealistinius lūkesčius. Kai kurie nemokėdami jokios užsienio kalbos, labai jauni, menko išsilavinimo, nepažįstantys didmiesčio gyvenimo. Atsiskyrę nuo šeimų, nežinodami kur kreiptis ar bijodami kreiptis į oficialias institucijas dėl kalbos barjero, neįvertindami rizikos jie dažnai atsiduria specifinėse aplinkose. Kai kurie (tokių daugėja) patenka ant įvairių sukčių kabliuko, tampa darbo ar seksualinio išnaudojimo aukomis, verbuojami nusikalstamų grupuočių.

Daugelyje neoficialių, privačių asmenų įkurtų ir niekieno nekontroliuojamų interneto portalų, kitų šiuolaikinės informacijos priemonių skelbiama abejotina informacija apie įdarbinimą, “legalizavimą” Norvegijoje, juridines ar kitokias konsultacijas, kurias lietuvių kalba suteikia žmonės, dažnai neturintys tam kompetencijos. Todėl daugelis naujai atvykusių negali rasti tikrų žinių apie naują visuomenę ir ilgainiui susiduria su problemomis.

Pasak bendruomenės, taip pat pastebima tendencija, kad lietuviai, nesuprasdami Norvegijos įstatymų, įkuria firmas, darbina žmones, juos išnaudoja darbe, o vėliau palieka be lėšų, nesumokėdami algų. Visos šios problemos sudaro tinkamą terpę nusikalstamumui.

Sąmoningumo aktas ar skundimas?

Kalbant apie kultūrinius skirtumus buvo paminėta, kad Norvegijos visuomenės yra skaidri, kiekvienas gali patikrinti bet kokio Norvegijoje registruoto asmens pajamas. Tokiu būdu Norvegijoje yra vadinamoji piliečių kontrolė, kai visi sąmoningi piliečiai siekia, jog visi gyventojai laikytų įstatymų. Pranešti valdžios organams apie pažeidėjus yra sąmoningumo aktas, o ne skundimas, kaip tai traktuojama Lietuvoje, teigia bendruomenė.

Buvo minima taip pat didesnė lietuvių tolerancija nelegaliam darbui ar kitoms nelegalioms veikloms. Lietuviai gana dažnai sako (pvz. duodami interviu lietuviškai spaudai), kad užsienyje dirba nelegaliai, nematydami dėl to didelės problemos. Visgi, pasak lietuvių bendruomenės Norvegijoje, problema yra, nes tokie žmonės kenkia Norvegijos socialinės gerovės sistemai, naudojasi sukurta infrastruktūra patys nieko neduodami, skatina šešėlinę ekonomiką ir nelegalaus darbo rinką. Gaunasi paradoksali situacija – neigiami lietuviškos visuomenės reiškiniai, dėl kurių stengiamasi pabėgti iš savo šalies, toliau platinami naujoje šalyje.

Buvo kalbama ir apie tai, kad Lietuvoje yra daug didesni kontrastai tarp didžiųjų miestų ir mažesnių miestų ar kaimų gyventojų, turtiniai kontrastai, socialiniai kontrastai, išsilavinimo kontrastai. Lietuva kol kas nėra pasiekusi tokio skaidrumo, kuris yra Norvegijoje, daugelis gyvena metų metais nežinia iš ko.

Skirtingas požiūris į valdžią

Pasak diskusijos dalyvių, skiriasi Norvegijos ir Lietuvos žmonių santykis su valdžia. Lietuvoje yra daug didesnis nepasitikėjimas oficialiomis institucijomis, valstybinėmis struktūromis, policija, nei Norvegijoje. Norvegijoje nėra valdžios ir gyventojų susipriešinimo, koks pastebimas Lietuvoje. Norvegų supratimu, valdžia – tai žmonės, kurie turi prižiūrėti tvarką, o padėti tai daryti turi ir visi kiti, nes siekiama bendro tikslo – kad visiems šalyje būtų gerai.

Norvegijoje valdžia turi patariamąją ir padedamąją funkciją, o Lietuvoje – baudžiamąją. Norvegijoje vyrauja pasitikėjimo visuomenė, t.y. tai tikėjimas, kad visi bus sąmoningi ir laikysis įstatymų, netaikoma griežta kontrolė, o tuo tarpu Lietuvoje laukiama, kol kontroliuos ir baus, tik tada laikomasi įstatymų – iš baimės, o ne dėl sąmoningumo.

Susitikimo metu buvo nuspręsta, kad tam tikros lietuvių aplinkos Norvegijoje stokoja teisingos informacijos, sužinoti tai apsunkina ir kalbos barjeras.

Norvegijoje vyraujanti pasitikėjimo ir mažos kontrolės kultūra sudaro terpę išnaudoti ir skriausti žmones, pažeisti įstatymus galvojant “kol manęs nepagavo – tol aš teisus”.

Kriminalinė Norvegijos policija parengė ataskaitą apie organizuoto nusikalstamumo tendencijas ir iššūkius Norvegijos visuomenėje 2013-2014 metais. Ši ataskaita turėtų greitai būti paviešinta. Ataskaitoje nemažas dėmesys skiriamas lietuvių nusikalstamumui. Tai gali ir vėl sukelti neigiamus žiniasklaidos atsiliepimus apie lietuvius.

Daugiausia nusikalsta ne nuolat Norvegijoje gyvenantys lietuviai

Policijos atstovai visgi pabrėžė, kad daugiausiai nusikalsta ne Norvegijoje nuolat gyvenantys, o atvykstantys lietuviai. Tačiau Lietuvos piliečiai pagal nusikalstamumą užima Norvegijoje pirmą vietą, rodo statistika, jų daugiausia nei kitų tautybių atstovų sėdi Norvegijos kalėjimuose. Daugiausiai lietuviai padaro narkotinių nusikaltimų (narkotikų kontrabanda, platinimas), antroje vietoje – vagystės, kai apvagiami žmonių namai ir įmonės, parduotuvės. Lietuvių kišenvagių beveik nėra.

Policija minėjo, kad lietuvių nusikaltėlių ypatingi požymiai, žinomi visoje Europoje, yra tai, jog jie labai mobilūs, nuvažiuoja ilgus atstumus per trumpą laiką, todėl padarę nusikaltimą skubiai migruoja, kuo toliau, netgi į kitą šalį, mėto pėdas. Visgi, be nuolat gyvenančių Norvegijoje tautiečių pagalbos tokiems nusikaltėliams būtų neįmanoma veikti. Būtent pusiau nelegalių lietuvių imigrantų terpės padeda nusikalstamumui.

Pasak diskusijos dalyvių, labai svarbu patraukliai ir žmonėms prieinama forma suteikti kuo daugiau teisingos informacijos lietuviškai apie Norvegijos visuomenę, jos vertybes, teisingus ir patikimus darbo santykius, apie tai, kur kreiptis pagalbos. Kadangi ne visi įgudę skaityti, reikėtų rengti seminarus, pokalbius su policijos, muitinės, vaikų teisių, kitų institucijų atstovais, konsultuojant individualiai. Reikia rasti savanorių švietimui vykdyti.

Anot bendruomenės, lietuvių nusikalstamumas Norvegijoje turėtų rūpėti kiekvienam čia sąžiningai gyvenančiam lietuviui.

„Mūsų visų pareiga padėti skatinti tautiečius ir ištrūkti iš nusikalstamų aplinkų, būti nepakantiems įstatymus pažeidėjams, gerbti šalį, kurioje gyvename“, – sakoma bendruomenės pranešime.

Norvegijos lietuvių bendrija ketina ateityje nuolat palaikyti kontaktą su policija, bendradarbiauti, skatinti lietuvių pasitikėjimą policija, nepakantumą nusikalstantiems ir nesilaikantiems įstatymų, padėti spręsti iškylančias problemas. Bus skelbiama aktuali informacija, taip pat ir apie nusikaltimus, jų žalą visuomenei, prevenciją, kokios bausmės ir kokios pasekmės gali grėsti, jei būsite nuteisti, kitą informaciją apie Norvegijos teisėtvarką.

DELFI

1 COMMENT

  1. mes lietuviai ir turime gerbti ta sali i kuria mes atvykom ieskant saugumo ir pasitikejimo ateitimi, taigi reikia laikitys istatymu ir gventi garbingai. Man geda kad lietuviai negarbingai elgiasi ir dar labiau juodina Lt varda .Ipac salije kur musu daug,ir del ju zmones ir valdzia mumis nepasitiki…. GEDA

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here