Antrą dieną besitęsiančioje Kaziuko mugėje nei pardavėjų, nei pirkėjų netrūksta. Amatininkai ir kiti liaudies meistrai ragina apžiūrėti ir išragauti visas prekes, tačiau pirkėjai šiemet kur kas reiklesni – pagrindinį dėmesį jie skiria tik tautinio paveldo prekėmis.

Pirmąjį pavasario savaitgalį į Kaziuko mugę suplūdo daugybė žmonių. Kaziuko mugės pradžioje ties Gedimino prospektu ir Katedra netgi susidarė spūstis, tačiau pirkėjams, atrodo, tai nebuvo labai svarbu. Kantriai judėdami viena linija link Lukiškių aikštės arba kita linija, nuo jos link Katedros jie apžiūrinėjo prekystalius ir rinkosi tik tai, kas reikalinga.

Kainos nebestebina

Vilnietis Povilas Kaziuko mugėje šiemet apsilankė po metų pertraukos. Pasak jo, nors mugė tikrai reikalinga ir laukiama jo šeimoje, dėl kai kurių prekių pardavėjams turėtų būti gėda. „Maisto prekės domina labiausiai, verbos. Draugas išsirinko verbas, aš lietuvišką duoną. Praėjusiais metais Kaziuke nebuvau, bet gi matosi – kainos specialiai pakeltos. Iš Gariūnų prisiperka, o čia dvigubai brangiau pardavinėja“, – piktinosi miestietis.

„Kainos stabilios kaip ir kasmet. Juk mugė, visada galima derėtis“, – šypteli Kristina ir tuoj pat priduria, – Įdomiausia man medžio dirbiniai, metalas, rankų darbo autentiškos prekės.“ Nors moteris tikino, kad visko dar neapėjo, prisipažino, kad mugė tokia didelė, kad tai padaryti tikrai sunku.

Susipažįsta su regionų kultūra

Vilnietis Juozas su žmona Liudmila Kaziuko mugę vadina tikra jų šeimos liga. „Nors mugė šiemet labai didelė, tikrai ketiname apžiūrėti viską. Jau nusipirkome prieskonių dėklą, meduolių, ieškojome to, kas yra ranko darbų. Praėjusiais metais ir šiais metais mugė labai gera, o užpraeitais metais buvo per daug kinietiškų dirbinių, visai neįdomu. Tokia mugė labai reikalinga, nes žmonės keičiasi informacija, vilniečiai pamato, ką veikia amatininkai, kaip jie gyvena“, – apie Kaziuko mugės naudą vienas per kitą pasakojo Juozas ir Liudmila.

Jiems antrino ir pensininkė Genovaitė iš Vilniaus: „Tikslo kažką įsigyti neturiu, bet jei kažką įdomaus pamatau, iš karto susidomiu. Man tai labiau pramoga, proga liaudies meistrams atsiskleisti, o žmonėms nusipirkti, ką nors naudingo ir sveiko. Šiemet nusipirkau krepšį, verbų, riestainių, lašinių, dešros, jau užteks“, – juokavo moteris ir patikino, kad jau skuba iki mašinos.

Karu su drauge atvykusi žemaitė Kristina Kaziuko mugėje ieškojo originalių, senovinių ir liaudiškų prekių: „Man svarbu įsigyti originalių, liaudiškų prekių, labai smagu ir susipažinti su visais regionais. Čia pamatome originaliausias jų prekes. Nusipirkau naminės duonos, obuolių, pintinėlę ir auskarus sau. Tik mugė labai didelė, per dieną niekaip neapeisi“, – šiek tiek dėl organizatorių sprendimo išplėsti mugę gailėjosi Kristina.

Paroda sielai

Mokytoja dirbanti Renata tikino, kad įsigytų mugėje produktų ar prekių kokybe dar niekada neteko skųstis. „Dėmesį kreipiu į tautinį paveldą. Įsigyjau tradicinių prekių: margučių, molinukų, medinukų, maisto. Kadangi aš perku dažniausiai tautinio paveldo darbus, tai kokybe dar neteko skųstis. Man nuo Kaziuko mugės prasideda pavasaris“, – tikino moteris.

Pensininkė iš Lentvario Vlada tikino, kad jai labai smagu Vilniaus centre matyti lietuviškas prekes. „Man svarbu, kad prekės savos, viskas lietuviška. Šiemet jau pirkau gėlytes, krepšiuką, saldumynų ir siuvenyrų. Kaziuko mugė labai reikalinga – tai kaip paroda sielai“, – džiaugėsi moteris.

Vyko tradicinės eitynės

Neskubantys kažko įsigytį mugės svečiai galėjo pasigrožėti ir tradicinėmis eitynėmis. Teatralizuotose karnavalinėse eitynėse nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės dalyvavo įvairiausiomis kaukėmis pasipuošę pavasario šaukniai, amatininkai, šokių ir muzikos kolektyvų atstovai, aktoriai ir miesto svečiai.

Rūta Juozapaitytė
DELFI

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here