Keturių mėnesių koncertinio turo metu Džordana Butkutė aplankė ir Norvegijos publiką, kurią apibūdina puikiai ir skirtumo tarp Lietuvos publikos Lietuvoje ir emigracijoje nemato. Atlikėja teigia, kad jos gerbėjai tokie patys tiek Amerikoje, tiek Plungėje. Dainininkė atskleidė, kad jos muzikinis skonis įvairus ir muziką renkasi pagal nuotaiką. Klausosi klasikos, bet daugiau renkasi roko muziką. Iš Lietuvos atlikėjų ji mielai klausosi Andriaus Mamontovo, Marijono Mikutavičiaus ir Sel kūrinių. Džordana pasakoja, kad gyvena visą laiką su muzika, bet laisvalaikiu randa laiko paskaityti arba tiesiog patingėti, nuvažiuoti į gamtą. Toliau pateikiame interviu su dainininke. 

Ar jaučiate jaudulį prieš lipdama i sceną?

Visą laiką. Nors ir šaukia visi Džordža! ir matosi pro kampą, kad su gėlėmis stovi ir gerai bus, salė pilna, visada jaudinuosi. Paskui, kada jau išeinu, susilieju su publika į tą bendrą “tūsą”, aš jiems atiduodu save, iš jų pasiimu tą patį, nes jie jaučia, kad viską darau iš širdies. Ir rašau tas dainas, atlieku ir iš jų gaunu tas emocijas geras, ir toks būna bendras geras “tūsas”.

Visos dainos yra parašytos Jūsų?

Beveik visos. Bet nedainuoju tiek koncerte, kiek esu parašiusi.

Ar galėtumėte išsikraustyti iš Lietuvos į Norvegiją ir pradėti gyventi čia?

Galėtume. Mes apie tai galvojam daug, bet nebūtinai į Norvegiją. Mes daug ką svarstom, nes daug keliaujam ir dabar turim didelį pasirinkimą kažkur tai pagyventi, pasižiūrėti, ar pritapsim. O kai mes po visą pasaulį trankomės, galime ir Lietuvoje turą padaryti.

Jeigu išgirstate neigiamas apkalbas, kaip į jas reaguojate?

Jau užsiauginau turbūt tą “skūrą”. Ankščiau labai išgyvendavau, verkdavau: kaip ten galėjo pagalvoti? Viskas visai ne taip. Iš kur ištraukė? Būna skaudinančių, įžeidžiančių: koks girtas ką nors pasako. Vis tiek nemalonu. Bet šiaip atsirenki, ką girdėti, ką klausyti, ko neklausyti. Išmokau negirdėti, ko nereikia.

Tekėti niekada nėra vėlu, ar ne?

Man reikėjo tiek metų laukti, kai tikrai jaučiu visa širdimi, visa esybe, visu protu, viskuom. Kai jaučiu, kad tai yra mano žmogus. Aš nežiūrėjau į tuos metus ir apie baltą suknelę seniai jau negalvojau. Žinau, visą laiką labai norėjau sūnaus. Atsitiko man tokia nelaimė ir dabar jau nebenorėčiau net. “Perdegiau” jau ir dabar mūsų kūdikis bus mūsų naujas albumas. Dabar mes apsistoję esam prie naujo albumo ir taip pat koncertuojam.

Jūsų dainos gimsta iš gyvenimo?

Iš gyvenimo, iš tokių jausmų. Ir kitas žmogus gali kiek prisitaikyti iš visokių situacijų. Todėl ir būna, kad daug kam viena daina, kita labiausiai patiko. Mergina ateina per koncertą ir pasako: “Per Gyvybės medį aš gimdžiau, tai aš savo vaikui dainuoju tą dainą kaip lopšinę. Kita: “Aš nuo keturių metukų su Jumis užaugau.”

O kaip gimsta dainos?

Naktį daugiausiai, kai visi miega. Mano miegas prieš šešias ryto. Apie 4 valandą nakties pati kūryba tokia. Būtinai turiu užsirašyti, nes ryte neatsiminsiu. Jei gimė mintis, reikia staigiai eiti užsirašyti. Atsimenu, kažkada ir Andrius Mamontovas yra panašiai sakęs. Pavyzdžiui su Nemylėjau Tavęs įdomiai buvo. Viešbutyje mes su grupe įrašinėjom Rondo studijoje ir koncertavom. Gyvenom viešbuty tuo metu. Aš atsikėliau pusę keturių nakties, nepamiršiu. Ir kažkaip man ta melodija tokia (Džordana niūniuoja Nemylėjau Tavęs melodiją ir dainuoja: “Tu sakai, kad aš nemoku būti paprasta” – aut. past.). Ir kažkaip iškart daina ir aš ant “kaldros” kaip Bachas ant nebilios klaviatūros. Ir visa daina gimė taip. Melodija (Džordana niūniuoja tolimesnę melodiją – aut. past.), tada antras stulpelis peršasi. Tuo metu buvo  labai mane įsimylėjęs toks kaunietis boksininkas, bet jis tiek įkyriai lakstė. Tiek jisai lakstė su braškėm, su uogom, su visokiais kvepalais, su likeriais, su visokiausiom dovanom lakstydavo.

Ar jis žinojo, kad ta daina parašyta būtent jam?

Aš nežinau, ar po to jisai sužinojo. Kad tiesiog žmogus tiek prilipo. Aš jam aiškinu, kas vis tiek nieko negali būti. Jis važiavo pas mano mamą, šiltnamį ten statė, pats piršosi į žentus, bet vat nieko nebuvo. Tai mes ir buvom. Gal kiek daugiau nei platoniškai. Vis tiek prisilietimas koks tai, bučiavimas.

O daina “Vienas namuose”?

Pagalvojau, visi mato, visi seka. Dabar tai įprasta. Taip nusibodo.  Pasileisi radiją – kokia tai mano daina. Pasileisi  Lietų, Radiocentrąvėl mano daina. Vien tik tas žiaurusis populiarumas. Eini į parduotuvę pirkti – žmonės pamiršta, ką pirko, visi žiūri į manę, šnabždasi. Kažkaip ir galvoju, kaip gerai namuose, niekas nemato. Darai, ką nori. Nors nuoga vaikščiok namuose! Ir ką tu galvoji, nieks nežino. Čia paskui ateini, į tave žiūri ir aš pamirštu, ko atėjau pirkti. Atrodo, namuose tokia laisvė.

Papasakokite, kaip filmavotės klipui?

Kaip aš bijojau! Pats klipas tai trys minutės. Filmavom du vakarus po 12 ir 14 valandų labai šaltoj patalpoj. Garaže kažkokiam. Ten suvežė lovas. Atrodo, seksodromas toks, ar ne? Minus 23 gal buvo. Tikra pati žiema, o man – su naktinukais. Tai tik pasifilmuojam dubliuką, kol pagauna momentą. Pasišildai. Pasišildai. Pasišildai. Pudrytės biški vėl, kad neblizgėtų ir vėl ten. Ir taip iš kelių gabaliukų. O čia kol grimavo mane, smauglių šeimininkas atsinešė tokį maišą. Nei aš ten žinojau ką. Paprasčiausiai menininkas, galvojau, kažkokius savo instrumentus, kažkokį maišą pasidėjo. O jie šilumą labai mėgsta. Tas grimo kambarėlis buvo šildomas, o toje patalpoje, kur filmavo – žvakės. Ir taip netikėtai, manęs niekas neperspėjo, – galva lenda su liežuviu. Kaip aš išsigandau!! Kaip sėdėjau atsilošus, kada grimuoja, ir nugriuvau nuo tos kėdės. Visa balta, ašaros pačios pradėjo byrėt. Ne, aš nesifilmuosiu!!! Viskas! Aš namo jau. Savo daiktus jau renkuosi. Vos ne isteriškai, o gal isteriškai, nežinau. Keiksmažodžių kiek pasipylė, kad aš turbūt tiek nemokėjau net. Žiūriu, kad ten iš tikrųjų didelis maišas. Man sako: “Čia trys tokie”. Dar turėjo kažkur porą valandų ramint mane. Mano gitaristui padavė ant rankų. Jis bando man įrodyti, kad jis nebijo, o baltas. Šypsosi toks, bet matau, kad jam tuoj reikės išsikratyti tuos džinsus. Sunkiai man įrodė labai. Vis tiek aš jau turėjau prisiliesti. Vis tiek jau kitaip nebus. “Pabandykit – sako. – Tikrai jie nekąs”. Aš tada paglosčiau. Jie tokie kaip ir nieko. Nebaisu. Kai prasideda ritmas, jiems toks “kaifas” į tą šilumą įlysti: eina taip, sliuogia link manęs. Aš šilta – tai jie taip link manęs šliaužia. Jie ne šokėjai kokie, kad jiems surepetuoti, kad jie šliaužtų. Tai jie link manęs, link manęs. Aš jiems paimu už galvų, kaip aš juos myliu ir taip ant kaklo užsidėjusi. Paskui aš prie jų tikrai pripratau.

Karjeros pradžia ir pokyčiai po pažinties su Elegijumi

Savo karjeros Džordana nekeistų ir nieko nedarytų kitaip, nes dainas, kurias ji parašė prieš 20 metų, dainuojanti ir šiandien.

Pirmieji Džordanos koncertai užsienyje prasidėjo, jai prisijungus prie vokalinio instrumentinio ansamblio “Nerija”. Pirmoji koncertinė išvyka buvo į Mozambiką. Paskui prasidėjo išvykos po Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Moldaviją, JAV. Solo koncertų atlikėja turėjo Kopenhagoje, Dubline, Londone. Elegijus ėmėsi organizuoti koncertinius turus. Pirmiausia buvo šešių savaičių turas. O dabartinio keturių mėnesių koncertinio turo metu surengė 22 koncertus Anglijoje, 12 Airijoje, 3 Škotijoje, 2 Olandijoje, koncertavo Danijoje, Islandijoje, Norvegijoje. Elegijus nori surengti Džordanos koncertus visur, kur tik yra lietuvių. Gerbėjų yra visur ir tuo jie įsitikino koncertinio turo metu. Koncertai buvo suderinti ir su poilsiu, todėl buvo puiki galimybė ir daug ką aplankyti bei pamatyti. “Elegijus stengiasi prieš koncertą nepasakyti jokių negatyvių dalykų, visapusiškai supranta, globoja, lepina, bet po koncerto pasako ir kritikos” – teigia atlikėja ir prisipažįsta, kad dažniausiai jis būna teisus ir su kritika ji sutinkanti, nors iš pradžių bando ir pasiginčyti.

Atlikėja labai patenkinta Elegijumi kaip prodiuseriu. “Labai daug vizijų, labai daug gerų idėjų turi Elegijus. Mes va neturim milijonų, bet turim idėjų daug. Jos realios. Mes galėsim sau leist, ką sugalvojom. Mes dėl to ir dirbam, koncertuojam, kad padaryti kažką tai gero, o ne siūtis balines sukneles, prakaituot dėl: iškris, pagirs. Gražu man, kai šoka, gražu žiūrėt, bet aš savo vietoje esu. Nei man tų Eurovizijų reikia. Aš turiu savo klausytoją ir aš tuo džiaugiuosi” – pasakojo Džordana.

Meilė, prasidėjusi taksi

Elegijus mums papasakojo, kad Džordanos dainų niekada nesiklausė ir su muzikos industrija jokių reikalų neturėjo. Į koncertus jis žiūri kaip į darbą, o ne kaip į pramogą. Elegijus su Džordana susipažino, kai jis dirbo taksi vairuotoju. Džordana buvo su skrybėle ir didžiuliais akiniais, todėl jos nepažino. Jis buvo atlikėją matęs kelis kartus per televiziją, girdėjo dainų. Džordana neturėjo grynųjų, o atsiskaityti kortele nebuvo galima. Ji tiesiog paprašė Elegijaus telefono numerio, nes iš draugės turėjo važiuoti atgal ir sumokėsianti tada. Ir vakare tikrai paskambino. Tada Elegijus ir pagalvojęs: “Kur aš tą balsą girdėjau?” Kai atvažiavo pasiimti, buvo naktis ir Džordana buvo jau be didelių akinių nuo saulės. Tada Elegijus atlikėją ir atpažino. Džordanos atvirumas, paprastumas ir nesusireikšminimas patiko Elegijui. Pats prisipažįsta, kad nėra kalbus žmogus, bet kalbantis su Džordana visą tai pamiršo. Po kelių dienų ji vėl paskambino, nes reikėjo kažkur nuvežti. Taip ir prasidėjo jų bendravimas. Džordanos iniciatyva pora vėliau apsigyveno kartu.

Džordana ir jos širdies draugas Elegijus susituokė ypatingą dieną – 2012 metų gruodžio 12-ąją. Skaičius 12 yra kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Mes pasmalsavome, ar visa tai atsispindi atlikėjos dabartiniame gyvenime. “Baisu net ir kalbėt, bet labai” – sutiko Džordana. Atlikėjos gyvenimas po vestuvių nepasikeitė. Tik tiek, kad ji mūvinti vestuvinį žiedą su savo ir Elegijaus vardais ir yra teisėti sutuoktiniai. Elegijus prisipažino, kad nėra lengva būti žinomo žmogaus draugu ir vyru, nes pats patampi žinomu ir nori to, ar nenori atsiduri dėmesio centre. Džordana giria savo vyrą, kuris viską, pradedant buitimi, baigiant koncertais, daro kartu su ja, už ją, ir dvigubai daugiau.

Ateitis ir linkėjimai 

Ateities planuose naujas, stiprus ir geras albumas – “Mano naujas kūdikis” – drąsiai teigia atlikėja. Ji taip pat tikisi būti su Elegijumi ir kad niekas nepasikeistų, o būtų taip, kaip yra dabar:

“Kad niekas nepasikeistų į blogą pusę. Turiu daug gerbėjų ir labai mylimą žmogų, ačiū Dievui tėvai sveiki, atsisakiau alkoholio visiškai. Dabar bus du metai, kai mes abu nevartojam. Yra visai kitos vertybės, kitoks požiūris į gyvenimą. Aš esu labai laiminga, kad mes esam kartu, turim daug koncertų, mus sutinka tokie puikūs žmonės – išlydi, palydi, taip pat koncerte šilta. Smagu.”

Lietuviams, gyvenantiems svetur, Džordana linki didelės sėkmės, gero įsikūrimo, kad turėtų tikslų, sveikatos, geros nuotaikos, gražių orų ir viso paties geriausio!

Norvegijos žinių komanda

 

 

 

 

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here