Dauguma žmonių į dabartinį verslą Norvegijoje atėjo vienodu keliu. Iš pradžių jie ėmė dirbti kokioje nors įmonėje paslaugų ar nesudėtingos prekybos srityje. Klasikiniai sektoriai būtų statybos verslas, transportas, įskaitant ir jo aptarnavimą, prekyba dėvėtais daiktais, kavinės (barai) ar viešbučiai. Šiek tiek padirbėję ir perpratę norvegiško verslo subtilybes, mūsų tautiečiai mielai patys imasi šios veiklos. Tuomet ir kyla mintis įsteigti savo įmonę, prisiimti verslo riziką ir dirbti sau. Kai taip nutinka žmogus ima svarstyti kokia įmonės forma būtų jam tinkamiausia. Šio trumpo straipsnio tikslas ir yra pagelbėti žmogui pasirinkti jam labiausiai tinkamą įmonės formą.

Populiariai kalbant, Norvegijoje galinčias dirbti įmones galima suskirstyti į du tipus – ribotos atsakomybės įmonės ir neribotos atsakomybės įmonės.

Neribotos atsakomybės įmonės

Tipiškiausias neribotos atsakomybės įmonės pavyzdys būtų norvegiška individuali įmonė (enkeltpersonforetak). Pavadinimas “neribotos atsakomybės įmonė” yra kilęs iš to fakto, kad už įmonės verslo nesėkmes savininkas atsako visu savo turtu. Šalia individualios įmonės egzistuoja ir kelios į ją panašios kolektyvinės formos, tačiau visos jos turi labai panašias savybes.

Norvegiška individuali įmonė

Vienas iš pagrindinių, bet deja ir vienintelis norvegiškos individualios įmonės privalumas yra jos paprastas ir pigus steigimas, bei šiek tiek paprastesnė apskaita. Jei nesamdysite konsultanto, kuris jums padės užpildyti Brønnøysund registro (Norvegijos įmonių registro) formą, tai įmonę įsisteigsite visiškai nemokamai.

Deja, individualios įmonės trūkumų yra pakankamai nemažai. Kaip jau minėjome, jūs kaip norvegiškos individualios įmonės savininkas įsipareigojate visu savo turtu atsakyti už įmonės verslo ir mokestines skolas. Populiariai kalbant, tai reiškia, kad savininkas visus įsipareigojimus, tokius kaip skolos arba įsipareigojimai pagal sutartį, prisiima savo vardu. Taip pat individualios įmonės savininkas yra atsakovas galimame teismo procese. Tai taip pat reiškia, kad savininkui gali tekti asmeniškai sumokėti įmonės skolas, jei įmonėje nepakaks pinigų. Šią riziką galima iš dalies sumažinti pasirašant įvairias įmonės draudimo sutartis, tačiau visiškai jos išvengti tikrai nepavyks.

Dar kitas nemalonus norvegiškos individualios įmonės trūkumas yra jos palyginti didelė mokestinė našta palyginus su kitomis įmonių formomis. Norvegiška mokestinė sistema paprastai perkelia neribotos atsakomybės įmonių apmokestinimą jų dalyviams, tai yra šiuo atveju individualios įmonės pajamos apmokestinamos kartu su kitomis jūsų pajamomis. Iš esmės individualios įmonės pelno apmokestinimas nelabai skiriasi nuo jūsų gaunamo atlyginimo apmokestinimo. Tiesa vietoje 14,1% norvegiškos Sodros mokesčio yra mokamas porą procentų mažesnis mokestis. Deja, bet šių poros procentų kaina yra neproporcingai didelė. Individualios įmonės uždarymo atveju savininkas ilgai neturi teisės į bedarbio pašalpą, o ligos atveju jam mokama tik 65% ligonpinigių.

Verslo bendruomenė, buhalteriai, bei Norvegijos  apskaitos įmones jungianti asociacija NARF visada perspėdavo dėl rizikos, kurią kelia norvegiškos individualiosios įmonės, bei dėl individualių įmonių neproporcingo apmokestinimo. Tačiau jeigu jūs tikrai žinote, kad jums reikia būtent tokios įmonės – tai imkite ir steikite ją.

Ribotos atsakomybės įmonės

Ribotos  atsakomybės įmonės tai yra norvegiškos ir Norvegijoje registruotos užsieninės akcinės bendrovės. Jas vienija vienas bruožas – šių įmonių savininkai įmonės bankroto atveju neprivalo padengti įmonės skolų. Savininkas nerizikuoja daugiau negu tuo kapitalu, kurį jis investavo į  įmonę. Tipiškiausi tokių įmonių pavyzdžiai yra norvegiška akcinė bendrovė (aksjeselskap) ir užsienyje registruota akcinė bendrovė (NUF).

Norvegiška akcinė bendrovė

Norvegiška akcinė bendrovė šioje šalyje yra suprantamas kaip verslo Mersedesas, tai yra rimto ir patikimo verslo ženklas. Ši nuostata norvegų visuomenėje susiformavo tada, kai akcinę bendrovę galėdavo įsteigti tik tas verslininkas, kuris galėdavo suformuoti bent 100.000 kronų kapitalą. Būtent ši suma ir buvo mažiausias įmanomas norvegiškos akcinės bendrovės kapitalas. Laimei, nuo 2012 metų ši įmonės forma tapo daug prieinamesnė, nes minimalus norvegiškos akcinės bendrovės kapitalas buvo sumažintas iki 30.000 kronų. Tokia forma dabar prieinama ir daugeliui mūsų tautiečių, nes perskaičiavus litais šis kapitalas yra apytikriai 14.000 LTL. Tai yra nelabai žymiai daugiau už kapitalą, kurio reikia įsteigti UAB Lietuvoje.

Pagrindiniai norvegiškos akcinės bendrovės privalumai yra – gera šio tipo įmonių reputacija Norvegijos verslo visuomenėje, mažesni mokesčiai negu individualios įmonės atveju, bei tas faktas, kad verslo nesėkmės atveju savininkas neprivalo padengti įmonės skolų.

Norvegiškos akcinės bendrovės trūkumas – brangi įmonės steigimo procedūra. Visas steigimas gali jums kainuoti iki 15.000 kronų, tiesa steigimo išlaidas nuo 2012 metų jau leidžiama apmokėti iš suformuoto 30.000 kronų kapitalo.

Užsienyje registruota ribotos atsakomybes bendrovė (NUF)

NUF (norskregistrert utenlandsk selskap) norvegiškai reiškia ne ką kitą, kaip Norvegijoje registruotą užsienio įmonę. Iki 2012 metų, arba, kitaip tariant, tais laikais, kai norvegiškos akcinės bendrovės nepavykdavo įsteigti be 100.000 kronų kapitalo, norvegų verslininkai nuolant ieškojo sprendimų, kaip apriboti savo asmeninę atsakomybę už verslo skolas ir netapti savo verslo nesėkmės auka. Kuomet Europos Sąjungos teisės normos ilgainiui buvo perkeltos į Norvegijos nacionalinę teisę, tapo nebeįmanoma drausti kitos ES šalies įmonėms dirbti Norvegijoje. Kadangi Didžiojoje Britanijoje tuo metu egzistavo ribotos atsakomybės akcinės bendrovės, kurių kapitalas buvo 1 GBP, tai jos  imtos masiškai steigti ir naudoti Norvegijoje vietoje norvegiškų akcinių bendrovių. Taip ir gimė pirmieji NUFai. Iš pradžių verslo visuomenės reakcija į šį naują įmonės tipą buvo neutrali. Tačiau vėliau atsirado nesąžiningų norvegų verslininkų, kurie šią įmonės formą naudodavo prekiniams kreditams gauti, tačiau nė nesiruošdavo mokėti už prekes jų pardavėjui ir, pinigus iššvaistę, bankrutuodavo. Tada verslo vsuomenėje gimė nepasitikėjimas NUFais. Papildoma nepasitikėjimo NUFais banga kilo atvykus Rytų Europos verslininkams, priklausantiems Europos Sąjungai. Jie savo šalyse esančias uždarąsias akcines bendroves registruodavo kaip NUFus ir net ilgą laiką dirbdami Norvegijos rinkoje įsigudrindavo nemokėti norvegiško gyventojų pajamų mokesčio ir norvegiško Sodros mokesčio visą atlyginimą darbuotojams išmokėdami neapmokestinamais “komandiruotpininigiais”. Matydama šią sistemą, kuri balansavo ant ekonominio nusikaltimo ribos Norvegijos mokesčių administraciją visas užsienio įmones iš komunų perkėlė į specialų užsienio mokesčių centrą (SFU), įkurtą Stavangeryje. Sukoncentravus mokamų mokesčių kontrolę vienose rankose bei Norvegijoje paslaugų pirkėjams įvedus atsakomybę už užsienio įmonės nesumokėtus mokesčius, noras gudrauti ir nemokėti mokesčių palaipsniui dingo, tačiau visa ši istorija NUFų reputacijos tikrai nepagerino.

Taigi pagrindiniai NUFo privalumai yra mažesnis kapitalo poreikis negu steigiant norvegišką akcinę bendrovę, o taip pat pigesni steigimo kaštai. Visi šios struktūros steigimo kaštai, įskaitant lietuvišką 1 LTL mažąją bendriją arba anglišką 1 GBP ribotos atsakomybės bendrovę galėtų tilpti į 5000 kronų.  Būtina pažymėti, kad tokio tipo struktūra jums suteikia tą patį saugumą kaip ir norvegiška akcinė bendrovė. Mokestine prasme NUFas traktuojamas kaip norvegiška akcinė bendrovė.

Taigi pagrindiniai NUFo trūkumai yra prasta jų reputacija bei papildomi adminstraciniai kaštai. Kaip jūs suprantate, tokia dviguba struktūra iš užsienio įmonės ir norvegiško jos filialo, privalo teikti deklaracijas abiejų šalių (užsienio ir Norvegijos) įmonių registrams ir mokesčių inspekcijoms, o tas papildomai kainuoja. Be abejonės, būdami lietuviais mes tikrai neprivalome kurti angliškos LTD bendrovės vien dėl to, kad ši forma Norvegijoje istoriškai yra labiau įprasta. Mums pilnai pakaks lietuviškos mažosios bendrijos (MB), kuri turi lygiai tą patį statusą ir savybes kaip ir angliška LTD bendrovė. Lietuviška mažoji bendrija turi dar ir kitų gerų savybių, kaip pavyzdžiui neapmokestinamas (arba dalinai apmokestinamas) darbuotojų komandiruotes į Norvegiją, ko tikrai negali pasiūlyti angliška LTD bendrovė. Tiesa, šiomis komandiruotėmis reikėtų nepiktnaudžiauti, nes budri Norvegijos mokesčių inspekcijos akis jus stebi.

Marius Buivydas, Buhalterinės apskaitos įmonė „Contus“
contus

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here