Sniego nuošliaužų pasitaiko ištisą žiemą, kai tik prisikaupia pakankamai sniego ir tam oro sąlygos yra palankios. Specialistai dažnai gali įvardyti, kada išauga sniego nuošliaužų pavojus vos pasiklausę oro prognozių. Nuošliaužos yra pavojingos tuo, jog žmogus turi be galo mažą tikimybę išgyventi, jei į ją patenka, net jei tai yra žmonės turintys gerą fizinę formą, slidinėjantys ar keliaujantys per kalnus žiemos laiku. Nelaimės įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, t.y. net 83% nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl žmogaus kaltės , 10 % dėl oro sąlygų, 5% dėl vietovės ypatumų ir 2% dėl paties sniego sluoksnių, pasiskirstymo.

Pirmiausia, reikia žinoti, ar toje vietoje yra saugu ar rizikinga slidinėti. Norvegijoje yra kelios informatyvios svetainės, kuriose pateikiama detali informacija. Viena jų- www.varsom.no

Joje galima rasti informaciją ir anglų kalba.  Čia pateikiama informacija apie sniego nuošliaužas, apsemtas potvynio vietas ir kelio ruožus, ar saugu keliauti ledu kertant vandens telkinį, be to lentelėse informacija pateikiama paprastai, lengvai suprantamai, graduojant pavojų pagal spalvas ir skaičius.

Taip pat verta pasitikrinti, koks oras nusimato artimiausiomis valandomis ir dienomis. Pasižiūrėti galima labiausiai naudojamose svetainėse www.yr.no, www.storm.no. Čia taip pat galima rasti trumpas žinutes apie išaugantį pavojų sniego nuošliaužoms ar potvyniams. Keliaujant automobiliu, galima taip pat pasitikrinti informaciją www.vegvesen.no (galima jiems paskambinti 02030 arba siunčiant sms) apie užpustytus, uždarytus kelius, ypač jei kurioje vietoje įvyksta nuožliaužos.

Daug geros informacijos bei video galima rasti ir Norvegijos geografinio instituto svetainėje http://www.ngi.no/no/snoskred/

Kitos naudingos svetainės

Snoskred.no

NGU.no – Skrednett

Met.no

 

Norvegijoje įprata, jog slidinėtojai ar snieglentininkai išsiruošia į kalnus su tam tikra apranga ir pasiimdami daiktus, praversiančius, jei įvyktų nelaimė.

(reportažas apie tai http://tv.nrk.no/serie/forbrukerinspektoerene/mdhp11001113/13-03-2013#t=4m00s )

Šiais laikais drabužių gamintojai gamina funkcionalius rūbus, kurie gali pasitarnauti žmogui įvairiose situacijose. Pvz., gali turėti kelnes arba striukę su įsiūta mikroschema, vadinama RECCO (daugiau info http://www.recco.com/the-recco-system) , kuri aptinkama skanuojant detektoriumi, jei žmogus guli po sniegu.

Taip pat privaloma turėti spec. kelioninius kastuvus ir dingusiojo sniege paieškoms 260 cm ilgio išlamkstomą spec.lazdą, jei ruošiamasi slidinėti tose vietose, kur gali įvykti nuošliaužos. Tam net parduodamos spec. kuprinės. Nepamiršti ir spec. daviklių  “skredsøker”, kurie gali išgelbėti žmogaus, patekusio į sniego laviną, gyvybę. Šis truputį didesnis už telefoną aparatas siunčia ir priima signalus, todėl per keletą minučių galima aptikti po snigu esantį žmogų. http://www.fjellsport.no/produkter/turutstyr/fjellsikkerhet/skredsokere.html

Oro sąlygos                      

Vėjas, temperatūra ir krituliai yra svarbiausi faktoriai. Paprastai žmogus patenka į nuošliaužą, kai yra apie 50 cm silpno, nestabilaus sniego sluoksnis. Jis susidaro, kai būna įvairios oro sąlygos žiemos metu. Kai sninga, nėra vėjo, sniegas būna minkštas, o kai vėjuota, tuomet sniegas tampa kietas. Aukšta temperatūra arba lietus tirpdo sniegą, ir užėjus šalčiui, sniegas tampa be galo kietu. Taip susidaro skirtingi sniego sluoksniai, kurie išsilaiko iki pat gegužės mėnesio, kai pagaliau taip sniegas aptirpsta, jog išnyksta sluoksniai ir tampa nebepavojingu. Nestabilūs sniego sluoksniai nepavojingi tik tuo atveju, kai jie yra giliau nei vieno metro gylyje. Reikia atminti, jog toje pačioje vietovėje sniego sluoksniai ir jų storis labai įvairuoja.

Reikia vengti keliavimo į kalnus, jei sninga, kyla stiprus vėjas arba, kai oro temperatūra staigiai keičiasi ir greitai atšyla. Taip pat jei po šalto ir gražaus peiodo staiga oras pablogėja. Be to nepatartina pirmąsias porą dienų po blogo oro periodo nebūti vietovėse, kur gali būti nuošliaužų rizika.

http://www.ngi.no/no/snoskred/Nyheter/Spor-skredeksperten/

Vietovės ypatumai

Statistika teigia, jog net 90% nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų nuo sniego lavinos yra patys sukėlę sniego nuošliaužą. Todėl verta žinoti, jog sniego nuošliaužos įvyksta kalnuotose vietovėje, kur šlaitas yra statesnis nei 30 laipsnių. Todėl verta išmokti įvertinti šlaito statumą pasinaudojant žemėlapiu, arba spec. kompasu, arba tiesiog sudedant dvi slidžių lazdas stačiu kampu ir vertinant kampą su šlaitu smailumą.

Taip pat svarbu laikytis pakankamo atstumo nuo statesnio nei 30 laipsnių šlaito. Taikoma taisyklė: 3 kartus sudėjus kalno šlaito aukštį. Pvz, jei šlaitas yra 100 metrų aukščio, tai reikia laikytis 300 metrų atstumo nuo to šlaito. Šis atstumas apskaičiuotas remiantis tyrimais, nuo kokio aukščio kalno kokį atstumą juda sniego lavina, kol sustoja. Slėniuose tarp stačių kalnų dažnai nėra pakankamo saugaus atstumo, todėl reikia ypatingai vertinti nuošliaužų atsiradimo riziką ir ar verta kirsti tą vietovę.

Būtinai reikia laikytis atstumo ir nesilankyti vietose po ką tik įvykusios nuošliaužos arba kuo greičiau pasitraukti iš tos vietos, jei vyksta sniego judėjimas. Taip pat jei keliaujant per sniegą, girdisi iš po sniego dundėjimas ir pan. garsai, vadinasi vyksta sniego sluoksnių judėjimas, kur silpnesnis sniego sluoksnis susminga, išspaudžia orą ir dėl to sukuria garsą. Nestabilus sniego sluoksnis ima skilti, judėti, ir taip susidaro matomi ilgėjantys įtrūkimai, linijos. Jei keliaujant pastebimi tokie sniego įtrūkimai, vadinasi sniegas yra nestabilus, pradėjęs judėti ir čia gali bet kada įvykti nuošliauža. Nesiartinti prie sniego suneštų briaunų, besilaikančių ant kalno šlaito ar krašto, nes jie tiesiog lūžta neatlaikę svorio.

Atsidūrus kalnuose, saugiausias būdas keliauti yra “kalno nugara” (fjellrygg), tai yra kalno briauna. Ją galima surasti panagrinėjus vietovės žemėlapį, kur linijos rodo du sueinančius kalno šlaitus ir ten susidarančią “briauną”.

Pakliuvus į sniego laviną

Kartą yra pasakęs žinomas sniego nuošliaužų ekspertas: „Getting cought by an avalanche is kind of like being in a car crash- you just don‘t want to be in one“. Vienas iš labiausiai paplitusių mitų- kad žmogus gali išsilaikyti lavinos paviršiuje, “išplaukti”, nes nuošliauža juda dideliu greičiu, didele jėga ir dažniausiai viską palaidojančia po savimi.

Kokia tikimybė išgyventi patekus į sniego laviną? Paprastai labai staigiai mažėjanti, kuo ilgiau laiko praeina. Pirmiausia, dažnas patiria rimtas traumas, apie 25%. Antra, dažnas atsidūręs po sniegu yra prislegiamas dideliu svoriu, ir dažnai žūstama dėl oro trūkumo. Tie, kurie surandami gyvi, dažniausiai yra atsitiktinai turėję oro plyšį, susidariusią erdvę aplink veidą ir buvo greitai surandami kartu keliavusiųjų draugų ar netoli nelaimės vietoje buvusių žmonių dėka. Laikas yra svarbiausias faktorius, lemiantis žmogaus gyvybę. Jei žmogus surandamas per 15 min., tuomet didelė tikimybė, kad jis dar gyvas. Jei praeina daugiau nei 30 min., tuomet labai maža tikimybė surasti dar gyvą žmogų.

Kursai

Daugelis organizacijų ir sporto parduotuvių oragnizuoja kursus (skredkurs), kuriuose mokina pagrindų tuos, kurie domisi kelionėmis žiemos laiku po kalnuotas vietoves, moko, ką pasiimti su savimi, kaip atpažinti, kur gresia sniego nuošliaužų pavojus, kaip išvengti nelaimės, saugiai keliauti.

http://www2.turistforeningen.no/activity.php?fo_id=8224&ac_cat=skredkurs

 

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here