450px-Kvikk_Lunsj_i_snøen
Foto: Wikipedia

Norvegai turi ilgas tradicijas, kai kalbama apie Velykų šventimą ir tikriausiai ilgiausias pasaulyje velykines atostogas. Dauguma Velykinių tradicijų Norvegijoje būtent ir siejasi su ilgomis atostogomis. Tradicinės norvegiškos Velykos praleidžiamos kalnuose ir sutinkamos su apelsinais, saule, “Kvikk-Lunsj” šokoladu bei slidinėjimu. Kad visi iškeliauja per Velykų atostogas –  tik mitas. Dalis ilsisi namuose ir miesto Velykos tapo populiariu reiškiniu tarpe tų, kurie sutelkia dėmesį į Velykų šventimą didžiuosiuose miestuose.

Dar visai neseniai Velykos buvo ramus laikas dėl gausių nedarbo dienų, uždarytų parduotuvių, kavinių bei kitų laisvalaikio praleidimo vietų. Parduotuvės ir šiandien būna uždarytos, bet Velykos nebėra tokia rami šventė kaip ankščiau. Daugeliui Velykų šventimas tapo ilgai trunkančia švente.

Velykos yra labai sena šventė, kai pavasaris ir saulė buvo švenčiami šiuo metų laiku dar prieš Kristaus gimimą. Velykos taip pat buvo švenčiamos žydų, paminint įvykius Senajame Testamente. Šiandieninės Velykų tradicijos remiasi judaizmo, krikščionybės ir pagonybės tradicijomis.

Norvegijoje Velykų šventimas dažnai prasideda savaitę prieš Velykas per Palmių sekmadienį, Lietuvoje vadinamu Verbų sekmadieniu. Palmių sekmadienis ir Velykos daugeliui – filmų laikas. Ta proga velykinių filmų premjeros vyksta penktadieniais, prieš Palmių sekmadienį. Kino teatrai kviečia į kino seansus ir Velykų dienomis.

Pirmadienį, antradienį ir trečiadienį, po Palmių sekmadienio, apimti velykinės nuotaikos, norvegai skuba į darbą. Tačiau dauguma pradeda Velykų atostogas, kadangi prasideda atostogos mokyklose. Bet šis laikas gali būti  kiek nemalonus ir sukelti streso dėl ilgų transporto kamščių keliuose. Svarbu kelyje nesinervinti, klausytis muzikos, nepamiršti pasiimti žaidimų bei saldumynų, riešutų ir kitų skanėstų.

Didysis ketvirtadienis – pirmoji Velykų ir daugeliui išvykos į Švediją diena

Velykos prasideda Didijį ketvirtadienį, o taip pat prasideda pirmoji iš penkių nedarbo dienų. Švedijoje Didysis ketvirtadienis yra darbo diena, todėl norvegai šią dieną skiria apsipirkimui. Nenuostabu, kad tą dieną pakeliui į Švediją – ilgos eilės automobilių, paruoštų prikrauti velykiniais pirkiniais.

Bažnyčia Didijį ketvirtadienį švenčia prisimenant Viešpaties vakarienę su savo mokiniais. Daugelis bažnytinių institucijų mišias užbaigia velykiniais pietumis.

Didysis penktadienis – ne toks ilgas kaip ankščiau

Seniau Didysis penktadienis buvo susikaupimo ir ramybės diena, kai juokas, triukšmingos kalbos ir panašūs dalykai buvo draužiami. Daugelis nebėra tokie kruopštūs šiai tradicijai šiandien, o ir Didysis penktadienis nebėra toks didis kaip ankščiau. Kai kuriose Norvegijos vietovėse organizuojamos Didžiojo penktadienio procesijos, skirtos paminėti Jėzaus Kristaus kryžiaus kelią, kančią ir mirtį.

Velykų išvakarės – svarbi Velykų šventės diena

Velykų išvakarės daugiau skirtos pasilinksminimams. Velykų išvakarės nėra nedarbo diena tiems, kurie dirba parduotuvėse, prekybos centruose. Prekybos vietos atidaromos tik kelioms valandoms. Tai puiki proga pasipildyti šaldytuvus bei pasirūpinti saldumynų ir apelsinų atsargomis.

Ambersweet_oranges
Foto: Wikipedia

Ši diena labai svarbi vaikams, nes būtent šeštadienį vaikai gauna velykinius kiaušinius, pilnus šokolado ir saldainių. Dauguma organizuoja Velykų slidinėjimo konkursus bei begalę kitokių užsiėmimų. Norvegijoje įprasta žaisti stalo žaidimus bei spręsti Velykų kryžiažodžius. Velykų išvakarėse patiekiama šventinė vakarienė. Dažniausiai gaminama aviena ar vištiena. Velykų išvakarėmis be abejonės labiausiai džiaugiasi vaikai.

Bažnyčia šią dieną organizuoja velykines mišias tarp 23 val. ir pirmos valandos nakties. Šios mišios laikomos vienomis iš svarbiausių mišių bažnyniuose metuose.

Pirmoji Velykų diena – Velykų rytas ir pusryčai

Velykų sekmadienis – diena, kai švenčiame Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Norvegijoje įprasta šią dieną švęsti prie pusryčių stalo, kada kiaušiniai, geriau margučiai, yra vienas pagrindinių patiekalų. Šviežiai kepta duona taip pat yra svarbi pusryčių dalis. Pusryčių stalas papuošiamas velykine atributika – lelijomis, žaliomis ir geltonomis žvakėmis, margučiais.

559199_10151579942075833_1406111142_n
Foto: Thomas Vie

Norvegijoje dauguma vaikų velykinius kiaušinius, pripildytus saldainiais ir šokoladu, gauna Velykų išvakarėse. Tačiau yra vaikų, kurie sulaukia siurprizo ir Velykų sekmadienį. Anot tradicijų, tai Velykų kiškis, kuris atkeliauja su velykiniais kiaušiniais Velykų sekmadienį ir paslepia juos namuose. Vaikai dažnai atsikelia anksti ryte ir ima jų ieškoti.

Antroji Velykų diena – šventės pabaiga

Antroji Velykų diena neturi didelių tradicijų. Tai greičiau diena, skirta susipakuoti daiktus, keliauti namo ir pasiruošti ateinančiai darbo savaitei.

Velykų detektyvai

Velykos Norvegijoje  tikriausiai neįsivaizduojamos be detektyvų. Tiek suaugusieji, tiek vaikai skaito detektyvus, žiūri detektyvinius filmus per televiziją. Detektyvų tradicija paaiškinama tamsiu ir kraujo persmelktu Velykų fonu. Aiškinama, kad tradicija per Velykas skaityti detektyvus susijusi su smurtine Kristaus mirties istorija. Kita teorija teigia, kad pagonybės laikais pavasarį buvo gausiai aukojama, siekiant užtikrinti gerą derlių.

Detektyvai Velykų metu yra tikriausias norvegiškas fenomenas. Vieni teigia, kad ši tradicija gimė 1923 – aisiais, pasirodžius detektyviniui romanui Velykų metu. Knyga “Bergeno ekspreso užpuolimas” sulaukė didelio populiarumo.

Norvegijoje Velykos ir ilgos velykinės atostogos yra skirtos poilsiui, gerai praleisti laiką su šeima bei draugais, skaniai pavalgyti ir būtinai surasti laiko pasivaikščiojimams, slidinėjimui ar kitai veiklai gamtoje. Norvegai myli gamtą ir Velykos neįsivaizduojamos be velykinės išvykos į gamtą!

Mantė Bendoraitytė

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here