Kas jau kas, o vakariečiai, ypač vakarinėje Atlanto vandenyno pusėje, negarsėja kuklumu. Noras pasipuikuoti savo sėkme, išryškinti asmeninius pranašumus ir nurungti konkurentus yra Vakarų kultūros bruožai. Vis dėlto Skandinavijos šalių gyventojai susidūrę su pernelyg dideliu užsieniečių ego lieka nejaukiai suglumę, rašo BBC.

Skandinavų kultūrą formavo vietos gyventojų paprotiniai elgesio ir pažiūrų orentyrai, kuriuos 1933 metais savo novelėje susistemino danų-norvegų kilmės rašytojas Akselis Sandemose. Šie skandinavų etiniai imperatyvai gavo Jantės taisyklių pavadinimą. Apibendrinus, Jantės taisyklės draudžia asmeninę sėkmę iškelti virš kolektyvinės bendruomenės gerovės.

Jantės priesakai tapo šiaurietiško mentaliteto dalimi. Švedijoje gimusio ir augusio istoriko Larso Tragardho teigimu šis kultūrinis išskirtinumas itin gerai išaiškėja pasiteiravus žmogaus kuo jis verčiasi.

„JAV startuolis gali didžiuodamasis sakyti esąs verslininkas ir sulaukti aplinkinių susižavėjimo tuo tarpu švedai į tokį asmenį žiūrėtų kiek įtariai ir galvotų, kad pastarasis galvoja esąs geresnis už samdomus darbuotojus“, – sako L. Tragardhas.

JAV susipažinus su žmogumi pačioje pokalbio pradžioje drąsiai klausiama kaip žmogus užsidirba pragyvenimui, tuo tarpu Švedijoje šis klausimas pašnekovams gali būti visai neaktualus.

L. Tragardho teigimu specifinę skandinavų etiką ir polinkį į kuklumą suformavo istorinės aplinkybės. Anot jo, karaliams ilgą laiką teko laviruoti palaikant gerus santykius su laisvaisiais valstiečiais. Skandinavų visuomenės buvo valstietiškos ir iš prigimties egalitarinės. Bandymas išsiskirti iš bendruomenės narių tarpo šiose visuomenėse reiškė pretenzijas į aristokratiją, kuri doram valstiečiui buvo svetima.

Istoriko teigimu valstiečiai niekino unikalumą, pasipūtėliškumą, individualumą ir prašmatnumą. Tokioje terpėje sėkmingai subrendo egalitarinės visuomenės pagrindas.

Skandinavai nemėgsta pernelyg susireikšminusių tipų, tačiau šiuolaikinė verslo aplinka, globalizacija, ir informacinės technologijos keičia skandinavų mąstymą. Šios tendencijos itin ryškios jaunimo tarpe.

Post industrinėje visuomenėje kapitalizmo taisyklės trina valstietiškos sąmonės likučius. Skandinavų finansininkai ir aukštųjų technologijų startuoliai nusimetė kuklumo rūbą ir drąsiai vardija savo pasiekimus.

L. Tragardhas nepataria itin kuklintis pristatant savo verslo viziją rizikos fondo valdytojams ar verslo angelams iš Švedijos.

Tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ bei „Twitter“ giliai įleido šaknis Skandinavijos šalyse ir greitai transformavo jaunosios kartos vertybes. Socialiniai tinklai didžiaja dalimi egzistuoja tik dėka žmonių noro pasipuikuoti savo pasiekimais prieš kitus.

Būtų klaidinga manyti, kad Jantės elgesio kodeksas suvaržė skandinavų konkurencingumą ir individualizmo laisvę. Priešingai, daugelis skandinavų yra kur kas labiau linkę į individualizmą nei likę vakariečiai, o pasaulyje pripažinti prekių ženklai įrodo gebėjimą konkuruoti ir mąstyti inovatyviai.

Praktikoje Jantės elgesio kodeksas varžo pernelyg ekspresyvią emocijų raišką, o ne pačią konkurenciją ir asmeninės gerovės siekį.

Keletas Jantės etikos kodekso taisyklių:

Nemanyk, kad esi kuo nors ypatingas;

Nemanyk, kad esi protingesnis už mus;

Nemanyk, kad esi geresnis už mus;

Nemanyk, kad žinai daugiau nei mes;

Nemanyk, kad esi svarbesnis už mus;

Nesijuok iš mūsų;

Nemanyk, kad gali išmokyti mus ko nors naujo.

 

www.ekonomika.lt

Viršelio foto – Penfoto

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here