Nors įdarbinimu užsiimančioms agentūroms teisės aktai draudžia imti bet kokį su su darbo suradimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį užmokestį, Trakų gyventoja sostinės bendrovėje „Darbo vartai“ turėjo sumokėti 750 litų.

Agentūros atstovė atkerta, kad pinigus gavo legaliai – klientei buvo suteiktos vertimo paslaugos, o už tarpininkavimą įdarbinant jokios įmokos nėra imamos.

Vilniaus apskrities policijos Antrojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai bendrovės „Darbo vartai“ darbuotojai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pinigų rinkimo už asmenų įdarbinimą užsienyje. Atsakomybėn dėl šio pažeidimo buvo patraukta „Darbo vartų“ vadybininkė Rita Biliukaitė.

Jai iškeltą bylą penktadienį išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tamulionytė.

Norėjo Norvegijoje užsidirbti pragyvenimui

Bylos duomenimis, praėjusių metų lapkričio viduryje Trakų gyventoja Žydrūnė Gumbytė kreipėsi į „Darbo vartus“ – internete skelbimą apie siūlomą darbą Norvegijoje radusi mergina iš pažįstamų buvo girdėjusi, kad šioje šalyje galima neblogai užsidirbti.

„Dukra man sakė, mama, ten labai gerai moka, važiuosiu, fasuosiu kiaušinius, – sakė merginos motina Irena Gumbienė. – Ji paskambino į agentūrą tik pasiklausti, o vadybininkė iš karto ėmė ją atakuoti. Sakiau, vaikeli, atsidaryk internetą, paskaityk, ką žmonės apie „Darbo vartus“ rašo, bet ji savo – ai, aš netikiu. O vadybininkė nuolat skambinėjo, kvietė atvykti. Ir ji nuvažiavo – prižadėjo aukso kalnus, sakė įdarbins Norvegijoje, liepė susirinkti pažymas dėl teistumo, nueiti pas medikus.. Sutikau, tebūnie, jeigu nori, važiuok. Agentūroje mums pasakė, pirmiausia praveskite 750 Lt, tada duosime sutartis, o apie jokias dokumentų vertimo paslaugas net neužsiminė“.

Moteris teigė, kad buvo pasirašytos dvi sutartys – viena nemokama dėl įdarbinimo, o kita – dėl paslaugų suteikimo. Būtent pagal ją už vertimo ir kitas paslaugas reikėjo sumokėti pinigus.

„Pinigus sumokėjome iš karto, dukra buvo labai greitai iškviesta į agentūrą ir jai buvo pasakyta, kad darbo Norvegijoje nėra – kandidatūros nepatvirtino darbdavys, – kalbėjo I. Gumbienė. – Tada jai pasakė, kad važiuotų į Angliją, o ji ir sutiko, spontaniškai pasirašė sutartį“.

Pasak moters, tik grįžusi į namus dukra suprato, kad nenori važiuoti į Angliją – čia jau yra ne kartą buvusi.

„Jeigu būtų žinojusi, kad pasiūlys darbą Anglijoje, ji į agentūrą net nebūtų skambinusi – dukra norėjo į Norvegiją, buvo girdėjusi, jog čia daugiau galima uždirbti, statybininkai ir po 10 tūkst. Lt parsiveža“, – teigė dukros interesams atstovaujanti motina – Žydrūnė šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje (įsidarbino per pažįstamus).

I. Gumbienė tikino, kad dukra bandė sužinoti, kur jai tektų dirbti Anglijoje, jeigu priimtų pasiūlymą išvažiuoti.

„Buvo abstrakčiai nurodyta, kad tektų dirbti pakavimo pramonėje arba žemės ūkio produkcijos nuėmime, nurodė, jog darbas vyks viename regione, tačiau mes sakėme, pasakykite, kur konkrečiai, – sakė ji. – Agentūros darbuotoja mums aiškiai pasakė, kad patvirtinkite sutikimą išvykti, tada pasakysime – esant tokiai situacijai mes net nenorėjome kalbėti, supratome, bus lygiai taip pat, kaip su Norvegija – sumokėkite, pasakysime. Jeigu jie jau taip siūlo vykti į konkretų regioną, tegul pasako ir konkretų miestą, konkrečią vietą, darbą, tada ji tikrai būtų važiavusi – mes nebijojome, bet žinojome, kad teks važiuoti į bet kur. Juk turi būti žmogui aišku, kur važiuos, bet čia visą laiką buvo paslaptis, nebuvo jokio konkretumo“.

Pasak jos, pasiūlyme išvykti buvo nurodyta, kad už pirmas dvi savaites teks pačiai susimokėti už gyvenimą šešiaviečiame karavane, o po to už gyvenimą bus išskaičiuojama iš atlyginimo. Be to, kasdien už nuvežimą į darbą tektų mokėti po 5 svarus.

„Darbas bus nelengvas, jūs turite būti nusiteikę daug ir sunkiai dirbti, tai ne atostogos – viskas, ko mes prašome, jūsų entuziazmas“, – buvo rašoma agentūros pateiktoje informacijoje.

Su sąlygomis nesutikusi Ž. Gumbytė paprašė grąžinti sumokėtus 750 Lt, tačiau „Darbo vartai“ atsisakė – esą jai buvo suteiktos vertimo paslaugos. Išties, agentūra buvo išvertusi tris puslapius į norvegų kalbą. „Tai standartinės anketos, kuriose buvo įrašyta jos pavardė“, – sakė I. Gumbienė.

Vartotojų teises ginantys specialistai tik teisme suprato suklydę

Kai bendrovės darbuotoja atsisakė grąžinti sumokėtus pinigus, darbo taip ir negavusi mergina kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VTAT). Šios specialistai tyrė tik sutartį, pagal kurią mergina buvo sumokėjusi pinigus už vertimą.

„Skundas buvo atmestas, nes visos mokamos paslaugos buvo suteiktos“, – tarnybos atstovė Rimantė Gliaudelytė teisme sakė, kad nemokamų sutarčių kopijos buvo persiųstos į Policijos departamentą.

Bylą nagrinėjanti teisėja A. Tumelionytė nustebo, kad tarnybos specialistai viename kontekste nevertino sutarčių dėl nemokamų ir mokamos paslaugų suteikimo.

„Nemokamos sutartys yra susijusios su sutartiniais darbo santykiais, o tai – ne mūsų kompetencija, – sakė VTAT juristė Žydrūnė Pūrienė. – Asmeniškai manau, kad šios sutartys susijusios – mokamos paslaugos buvo naudojamos įsidarbinimui“.

VTAT juristė pripažino, kad tarnybos darbuotojams dar trūksta analogiškose bylose praktikos: „Ne dažnai gauname tokio pobūdžio skundų. Nutarimas priimtas toks, koks priimtas, juk būna, kad įvairios institucijos suklysta“.

Vadybininkė: viskas buvo teisėta

Tuo metu atsakomybėn patraukta „Dangaus vartų“ vadybininkė R. Biliukaitė įsitikinusi, kad veikė teisėtai ir jokių pažeidimų nepadarė.

Teisme ji tikino, kad bendrovė bendradarbiauja su įvairių šalių įdarbintojais, o į agentūrą atvykusiam klientui paaiškinama, jog jis gali rinktis nemokamas paslaugas, tačiau pats įsipareigoja parengti reikalingus dokumentus, juos išversti į tos šalies, kurioje ketina įsidarbinti, nacionalinę kalbą.

„Jeigu klientas nutaria, kad nori naudotis mūsų paslaugomis, pasirašomos sutartys dėl mokamų ir nemokamų paslaugų suteikimo“, – vadybininkė patikino, kad bendrovės kainos yra net kelis kartus mažesnės už vidutinę rinkos.

„Įdarbinimas turi būti nemokamas, tačiau mes neužsiimame įdarbinimu, mes tik tarpininkaujame“, – teigė R. Biliukaitė. Ji patikino, kad pasirašytos sutartys dėl nemokamų ir mokamų paslaugų suteikimo yra nesusijusios, tačiau, kaip rašoma bendrovės pateikiamoje informacijoje, „naudingos ir svarbios klientui“.

„Reklama yra reklama, jeigu klientas nusprendžia, kad jam reikalinga paslauga, vadinasi, ji jam yra naudinga“, – aiškino moteris.

Tuo metu jai atstovaujanti advokatė Algauda Šimkūnienė įsitikinusi, kad R. Biliukaitės byla apskritai turi būti grąžinta policijai – esą ne pagal įstatymo raidę surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Advokatė tikino, kad įstatymai nedraudžia tarpininkams imti užmokestį už dokumentų tvarkymą ar kitas patirtas išlaidas. „Jos nėra tiesiogiai susijusios su įdarbinimu“, – A. Šimkūnienė sakė, kad klientas gali pasirinkti, ar jam bus teikiamos mokamos, ar nemokamos paslaugos.

Ar pagrįstai „Darbo vartai“ vadybininkė paėmė pinigus, teisėja A. Tumelionytė žada paskelbti birželio pradžioje.

 

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here