Du lietuviai vykdo kovą dėl vadinamojo „Robino Hudo mokesčio“ įvedimo, kas kainuotų Didžiosios Britanijos ekonomikai iki 25 mlrd. svarų sterlingų (daugiau nei 100 mlrd. litų) per metus, tuo tarpu Lietuvai šis mokestis atsieitų tik apie 10 mln. Lt.

Kaip rašo www.thisismoney.co.uk, finansinių operacijų mokesčio įvedimas – vienas iš šešis mėnesius truksiančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES), prasidėjusio liepos mėnesį, prioritetų.

Mokestis skiriamas krizės padariniams kompensuoti. Oponuojančios mokesčiui šalys nuogąstauja dėl kapitalo praradimų.

Publikacijoje teigiama, kad mokesčio iniciatorius – eurokomisaras iš Lietuvos Algirdas Šemeta, jam pritaria ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. R. Šadžius praėjusią savaitę lankėsi Londone bei kalbėjosi su atsakingais asmenimis apie šį mokestį.

Neįvardintas šaltinis, atstovaujantis bankų sektoriui, leidiniui sakė: „Neprotinga, kad šis mokesčio įvedimas skatinamas dviejų asmenų iš valstybės, kurios tai beveik nepalies.”

Bankininkai, bandantys sukliudyti mokesčio įvedimui, remiasi Adamo Smitho instituto atliktais skaičiavimais, kad bendra šio mokesčio įvedimo kaina Jungtinės Karalystės (JK) ekonomikai gali siekti 25,5 mlrd. (beveik 105 mlrd. litų) per metus.

Europos Komisijos vertinimu, jeigu visos ES šalys įsivestų tokį mokestį, gautos pajamos galėtų siekti apie 57 mlrd. eurų per metus.

JK vyriausybė ruošiasi mokestį skųsti ES Teisingumo Teismui. Tačiau Briuselis atremia kritiką, pridurdamas, kad Lietuva veikia atstovaudama ES interesus. „Mes nepalaikome pretenzijų, kad finansinių operacijų mokestis pakenks JK ekonomikai“, – teigė ES atstovas.

 

DELFI

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here