Skyrybos Norvegijoje

Advokato padėjėjas Martynas Vilčinskas atsakydamas į labiausiai rūpimus klausimus apie skyrybas, emigraciją ir vaikų gyvenimą emigravus vienam iš tėvų, pirmiausia pataria buvusiems sutuoktiniams susitarti patiems, be teismų ir teisininkų. „Norvegija nėra Europos Sąjungos (ES) valstybė, tad daugelis teisinių procedūrų vyksta kitaip nei Lietuvoje, o prieš pradėdami teisinius ginčus atminkite, kad teismų išlaidas gali tekti apmokėti norvegišku tarifu“,- perspėja M.Vilčinskas.

1 klausimas. Kaip išsiskirti gyvenant Norvegijoje?

Jei vienas sutuoktinis yra likęs Lietuvoje, procedūra gan paprasta. Emigrantui teismo posėdžiuose, vykstančiuose Lietuvoje, praktiškai dalyvauti nereikės. Dauguma atvejų besiskiriančią šalį teismo posėdžiuose gali atstovauti advokatas ar jo padėjėjas. Lietuvos teismai jau pradeda taikyti praktiką, kad  nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių prašymu, jei nėra ginčų, procedūra vyksta rašytinio proceso tvarka, t.y. į teismo posėdį sutuoktiniai nėra kviečiami.

Lietuviams, ir susituokusiems, ir gyvenantiems Norvegijoje, rekomenduoju skirtis Norvegijos teismuose. Jei susituokėte Lietuvoje, tuomet tėvynėje ir skirkitės.  Jei nupsręstumėte Lietuvoje nutraukti Norvegijoje sudarytą santuoką,  Lietuvos teismo sprendimą teks išsiųsti į Norvegijos teismą, kad šis legalizuotų skyrybas.  Noriu priminti, kad po skyrybų užsienio valstybėje (taip pat ir ES narėje) teismo sprendimą būtina legalizuoti Lietuvoje. Praktika rodo, kad Lietuvoje teismai palankesni ES šalių narių teismų sprendimams.

2 klausimas. Ar įmanoma išvengti alimentų mokėjimo emigravus į Norvegiją?

Jei vaikas su vienu iš tėvų gyvena Lietuvoje, o kitas, vengiantysis mokėti alimentus, Norvegijoje, reikia kreiptis į Norvegijos advokatus ir pradėti procesą, t.y. legalizuoti Lietuvos teismo sprendimą Norvegijoje, tarptautinių ir Norvegijos teisės aktų nustatyta tvarka.  Alimentų dydį sumažinti ar padidinti gali tas teismas, kuris nustatė alimentų dydį.

Norvegijoje gyvenant išvengti alimentų mokėjimo Lietuvoje likusiam vaikui praktiškai neįmanoma dėl prievolės deklaruoti gyvenamąją vietą įsidarbinant ir dėl šios šalies teisinės sistemos. Jei taip nutiktų, tektų apmokėti ne tik skolą, susidariusią už nemokėtus alimentus, bet ir didžiules teismų išlaidas bei Norvegijos antstolių darbą. Pateiksiu pavyzdį: jei vengiantysis mokėti alimentus apsigyvena ES valstybėje, pvz., Lenkijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, alimentų išieškojimo procedūra yra pigesnė ir labai greita. Vaiką auginantis sutuoktinis kreipiasi į teismą Lietuvoje su prašymu išduoti ES vykdomąjį raštą.  Tuomet šis raštas pateikiamas tos šalies, kur gyvena emigrantas, anstolių kontorai. Šiuo atveju skolininkui pakanka apmokėti susidariusią skolą ir anstolių išlaidas. Norvegijos atveju prie minėtų išlaidą prisideda dar ir tūkstančius eurų siekiančios teismo sprendimo legalizavimo Norvegijoje išlaidos.

Tad patariu visomis išgalėmis vengti panašių situacijų.  Praktika rodo, kad paprastai pakanka teisininko iš Lietuvos atviro pokalbio su skolininku. Paaiškinus, kokia alimentų išieškojimo procedūra laukia ir kiek ji kainuoja, praktiškai visi geranoriškai sutinka mokėti alimentus.

3 klausimas. Kokio dydžio alimentus turi mokėti Norvegijoje dirbantis vienas iš tėvų Lietuvoje likusiam vaikui arba Lietuvoje likęs buvęs sutuoktinis, jei vaikas gyvena Norvegijoje?

Pagal formuojamą LR Aukščiausiojo teismo praktiką, vaiko alimentai siekia 500 lt (145 EUR) per mėnesį, arba pusę minimalaus darbo užmokesčio. Jei vaikas turi specialiųjų poreikių, teismas nustato didesnius alimentus. Jei vaikas išvežamas gyventi į Norvegiją, likęs Lietuvoje vienas iš tėvų moka tokią pat alimentų sumą, nors pragyvenimo lygis ir vaiko išlaikymo būtinosios išlaidos Norvegijoje gerokai didesnės.

4 klausimas. Ką daryti, jei Norvegijos vaiko teisių tarnybos atima vaiką?

Jei Norvegijoje atimamas vaikas reikia kreiptis tik į Norvegijos teisininkus, Lietuvos advokatai padėti nebegali.  Norvegijoje dirba ir lietuvių advokatų, ir galinčių atstovauti Norvegijos teismuose.

  1. Kaip išvengti problemų dėl vaiko išgabenimo į Norvegiją po tėvų skyrybų?

Jei po skyrybų vaikas išvažiuoja gyventi su vienu iš tėvų į Norvegiją, būtina iš anksto pasirūpinti jo teisiniais išgabenimo klausimais. T.y. būtinas notaro patvirtintas sutikimas vieno iš tėvų, gyvenančių Lietuvoje, arba teismo leidimas išvykti gyventi į kitą šalį su vaikais, jei teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nėra aprašyta vaiko išvykimo į užsienį tvarka. Kartais nutinka, kad su vaikais gyvenantis vienas iš tėvų be kito sutikimo išvyksta su vaikais į kitą šalį. Pasitaiko, kad kerštaudamas Lietuvoje likusysi vienas iš tėvų LR Vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikia nepagrįstą skundą apie neva įvykusią vaikų kontrabandą. Šiuo atveju LR vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į Norvegijos institucijas ir prasideda patys skaudžiausi dalykai tiek tėvams, tiek ir vaikams: pavyzdžiui, vaikų atėmimas, kuris nebūtinai baigiasi vaiko  grąžinimu Lietuvoje likusiam vienam iš tėvų.

Siekiant išvengti sudėtingų situacijų, prieš išvykstant būtina pasirūpinti reikiamais dokumentais – abiejų tėvų susitarimais, patvirtintais teismo, nutraukusio tėvų santuoką,  sprendimu dar Lietuvoje.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here